Pirma diena
Josvainiuose išlikusi neogotikinė Visų Šventųjų bažnyčia, jos projekto autorius – Florijonas Vyganovskis. Pasimėgauti puodeliu kavos sustokite kavinėje ,,Grūdynė“ (Ariogalos g. 3). Šušvės atkarpa nuo Josvainių iki Angirių užtvankos – Šušvės kraštovaizdžio draustinio dalis, čia saugoma natūrali Šušvės vaga, slėnio geomorfologinės formos, atodangos, natūralios pievos.
483802, 6127633 (LKS). Jo plotas – 262 ha, 690 m ilgio. Įrengtas 1980 m.
479873, 6130616 (LKS). Nuo piliakalnio atsiveria graži Šušvės panorama.
478094, 6131352 (LKS). Jį pradėjo kurti sumedėjusių augalų entuziastas Kęstutis Kaltenis 1971 m., 1993 m. apdovanotas Valdo Adamkaus premija. Su Šušvės vandenimis užima apie 125 ha banguoto reljefo teritoriją, ant dviejų gamtinių Lietuvos regionų (Žemaičių aukštumos vakaruose ir Vidurio Lietuvos lygumos rytuose) ribos. Parke auga 1 300 rūšių, porūšių ir formų augalų, savo verte jis prilygsta botanikos sodams. Augalai susodinti geografiniais arealais. Įrengta poilsio zona su lauko baldais, laužaviete, yra apžvalgos bokštelių.
479106, 6134999 (LKS). Iš Pašušvio atkelta 1857 m. Švč. Mergelės Marijos Liūdinčiųjų Guodėjos bažnyčia, o kapinaitėse palaidota maršalo Jozefo Pilsudskio senelė ir bažnyčios fundatorė Teodora Butlerytė-Pilsudska.
477685, 6136309 (LKS). Atodangą rasite kirtę upelį. Jei nakvynei renkatės ,,Lankutę“ – ji netoliese, jei ne – vykite toliau.
476875, 6141394 (LKS). Pašušvio dvaras priklausė Jozefo Pilsudskio seneliams. Išliko ūkinių pastatų, parkas. Šušvės atkarpa ties Pašušviu įeina į Pašušvio kraštovaizdžio istorinį draustinį.
477570, 6142237 (LKS). Čia – jūsų maršruto pusiaukelė, todėl rekomenduojame ,,Šušvę“ nakvynei: namelyje ar palapinėje. Kaimo turizmo sodybose savaitgalį dažnai būna pobūviai, jei nemėgstate triukšmo – iš anksto pasiteiraukite tel. 8 686 37 987. Sodyba įsikūrusi prie Šušvės, galėsite išsimaudyti, jei oras šaltas – šeimininkai paruoš pirtį. Šalia namo – didelė erdvė, sporto aikštelė, įspūdingas Plinkaigalio piliakalnis. Šeimininkai gamina midų, galima užsisakyti įvairių rūšių midaus degustaciją.
Antra diena
477583, 6146886 (LKS). Aplankykite prozininko, etnografo, liaudies švietėjo, draudžiamos spaudos platintojo, visuomenės veikėjo, pirmojo diplomuoto Lietuvos agronomo Mikalojaus Katkaus (1852–1944) memorialinį muziejų. Muziejus įkurtas 1965 m. restauruotame Mikalojaus Katkaus name. Pasukę šimtametėmis liepomis apsodintu keliuku į muziejų, pasijusite tarsi laiko mašina perkelti visą amžių atgal – širdį užlieja dabartiniam laikmečiui nebepažįstama ramybė, kurią sudrumsčia tik pasitinkančių gandrų kalenimas. Mikalojus Katkus palaidotas Ažytėnų kapinaitėse. Dėl muziejaus lankymo būtina iš anksto susitarti tel. 8 694 17 927.
Krakės žinomos nuo 14 a. Lietuvių raštijos kūrėjas Mikalojus Daukša čia klebonavo 1570–1592 metais, įkūrė pirmąją mokyklą rajone. 1645 m. įsikūrė vienuolės kotrynietės. Iki II pas. karo gyveno didelė žydų bendruomenė. Neogotikinė Šv. Mato bažnyčia pastatyta 1908 m., šalia jos – talentingo medžio drožėjo Vytauto Ulevičiaus sodyba. Jo darbų ekspozicija veikia Kėdainiuose, savo sodyboje jis taip pat sukaupęs daug drožinių, mielai bendrauja su lankytojais, tik reikia iš anksto susitarti tel. 0 612 413 12. Pakeliui į Akademiją galite apžiūrėti Siponių ožakmenį – valstybės saugomą gamtos paminklą, ant akmens šono – keturios duobutės, primenančios ožio pėdas. Toliau važiuosite keliu Nr. 144, būkite budrūs, nes eismas šiuo keliu labai intensyvus.
491100, 6140344 (LKS). Dotnuvos dvaras žinomas nuo 16 amžiaus, čia ne kartą viešėjo caras Aleksandras I su žmona Jekaterina. 19 a. viduryje grafas Kreicas įkūrė parką. 1919 m. dvare įsteigta Žemės ūkio ir miškų mokykla, o 1924 m. – Žemės ūkio akademija. Nors ji 1947 m. iškelta į Kauną, dvarvietė iki šiol vadinama Akademija. Išlikę eklektiško stiliaus 19 a. rūmai (apleisti), daug kitų pastatų, tvenkiniai. Parke stovi paminklas Klaipėdos vaduotojams, paminklai ir atminimo lentos žemės ūkio mokslininkams.
492971, 6136543 (LKS). Miestelio puošmena – Viešpaties Apreiškimo Švč. Mergelei Marijai bažnyčios ir buvusio bernardinų vienuolyno ansamblis. Vyrų bernardinų vienuolynas Dotnuvoje buvo įkurtas 1701 m., mūrinis vienuolyno pastatas iškilo 1768 m. Baroko-klasicizmo stiliaus bažnyčia baigta statyti 1810 m., joje išliko sakralinių vertybių, atspindinčių pranciškoniškąją ikonografiją. Nuo 1990 m. vienuolynas buvo pavestas rūpintis Tėvui Stanislovui, jo dėka ansamblis prisikėlė naujam gyvenimui. Šalia – paminklinis akmuo miestelio įkūrimui atminti.
494018, 6132737 (LKS). Pavažiavus nuo Dotnuvos maždaug 4 km, yra nuoroda į dešinę, lauko keliuku važiuokite dar apie 900 m. Lietuvos žemėtvarkos institutas nustatė Lietuvos geografinį centrą 1995 m. Pažymėtas rieduliu, vėliau atgabenti dar du akmenys, simbolizuojantys Aukštaitiją ir Žemaitiją.
Nakvynė:
Kaimo turizmo sodyba „Šušvė“ Plinkaigalyje. 477570, 6142237 (LKS). Tel. 0 686 37987, 0 610 87886. www.sodybasusve.lt
