Važiuokite Šiaulių kryptimi, keliu Nr. 144 apie 7 km, pamatę nuorodą ,,Lietuvos geografinis vidurys“, už autobusų stotelės sukite į kairę ir lauko keliuku važiuokite apie pusę kilometro. Lietuvos žemėtvarkos institutas 1995 m. oficialiai nustatė ir pažymėjo Lietuvos geografinį vidurį (Ruoščių kaime, 55°19′19″N 23°53′49″E ). Pagal architekto Vytauto Kundroto projektą buvo atgabenti du akmenys, simbolizuojantys Žemaitiją ir Aukštaitiją. 2009 m. buvo įrengtas dabartinis ženklas, kuris simbolizuoja šalies geografinio vidurio ryšį su kosmosu, lentelėje iškaltos šalies geografinio vidurio koordinatės. Šalia esančiame parkelyje žaliuoja ąžuoliukai, puošia skulptūros. Neseniai čia įkurtas lietuviškasis Stounhendžas, riedulių kompozicija.
Dotnuvoje aplankykite Viešpaties apreiškimo Švč. Mergelei Marijai bažnyčios ir vienuolyno ansamblį. Bažnyčia – baroko-klasicizmo stiliaus. Vertinantys bažnytinį meną čia ras vertingų paveikslų, altorių, skulptūrų. Vienuolyne įrengta Tėvo Stanislovo celė, čia saugomi jo daiktai, įrašai. Vienuolyno pastate – liturginių rūbų ir maldynų kolekcijos. Lankymas iš anksto susitarus.
Akademija – vienas Lietuvos žemės ūkio mokslo centrų, iki 1947 m. čia veikė Žemės ūkio akademija (todėl ir gyvenvietė taip vadinama). Gyvenvietė įsikūrusi Dotnuvos dvaro teritorijoje. Pirmoje XIX a. pusėje Dotnuvos dvaras priklausė grafams Chrapovickiams, kurie jį puikiai sutvarkė. Čia ne kartą viešėjo caras Aleksandras I su žmona Jekaterina. Išlikęs vertingą dendrologiją kolekciją sukaupęs parkas, rūmai. Parke palaidotas buvęs dvaro savininkas grafas Kreicas, čia rasite paminklų žemės ūkio mokslininkams bei Klaipėdos krašto vaduotojams.
Dirbamame lauke, apie 0,8 km nuo kelio, Mantviliškis–Dotnuva, rasite akmenį, vadinamą ,,Ožakmeniu“. Akmuo rusvos spalvos, smailėjantis į viršų, vakariniame jo šone yra 4 duobutės, primenančios gyvulių pėdas.
Sena gyvenvietė, žinoma nuo XIV a. 1570–1592 m. čia klebonavo vienas iš lietuvių raštijos pradininkų Mikalojus Daukša, Krakėse įkūrusių mokyklą. Dabartinė neogotikos stiliaus Šv. Mato bažnyčia pastatyta 1897–1908 m. Krakėse yra dar 1645 m. įsteigtas kotryniečių vienuolynas. Čia gyvena talentingas medžio skulptorius Vytautas Ulevičius, miestelio erdves puošia jo kurti paminklai. Galima užsisakyti ekskursiją, nes sodyboje įrengta jo darbų ekspozicija. Krakėse siūlome užsisakyti kulinarinę-edukacinę programą ,,Žydų kaimynystėje 150 metų” arba Ažytėnuose, Mikalojaus Katkaus memorialinėje sodyboje, vykdomą programą ,,Kelias į marčias: išverptas, išaustas, išsvajotas”.
Pašušvio dvaras priklausė Juzefo Pilsudskio seneliams, vėliau – Zaborskams. Išlikęs kumetynas, du ūkiniai pastatai, malūno užtvankos liekanos, parkas su vartais, parke – paminklas 1915 m. žuvusiems rusų kariams, paminklas parko įkūrėjui Zaborskui.
Ypač gražus rudenį, kai paruduoja klevai – jų čia auga apie 60 rūšių. Pavasarį žydi magnolijos. Parką 1971 m. įkūrė Kęstutis Kaltenis. Parko teritorija – apie 123 ha, jame auga 1 400 rūšių, porūšių ir formų augalų. Augalai auga pagal geografinius arealus: Europos, Sibiro, Kaukazo, Vidurinės Azijos, Kinijos–Japonijos, Šiaurės Amerikos rytų ir Šiaurės Amerikos vakarų. Parko reljefas išraiškingas, jį puošia daugybė ledynmečio riedulių. Kraštovaizdį praturtina Šušvės upės vingis. Centrinė parko vieta skirta susibūrimams – yra stalai, suolai, estrada, laužavietė. Jei norite susipažinti su parko augalų įvairove, skambinkite Juozui Masioniui tel. 8 625 58 991
Pilsupių kaime. Iki piliakalnio teks eiti pro gyventojų namus, tačiau vaizdas, kuris nuo jo atsiveria, tikrai vertas pastangų! Pilsupių atodanga – Šušvės kranto atodanga, respublikinės reikšmės paminklas.
Šušvės slėnyje įrengtas didelis Angirių vandens tvenkinys, kurio plotas – 262 ha, didžiausias gylis – 15,5 m.
Miestelis, įsikūręs ant Šušvės kranto. Spėjama, kad XIV a. čia būta pilies. 1528 m. minimas Josvainių dvaras, kuriame buvo koplyčia, spirito varykla. Šalia ėjo prekybinis kelias į Jurbarką. 1792 m. Josvainiams suteikta savivalda. Neogotikinė Visų Šventųjų bažnyčia baigta statyti 1907 m. Šušvės geomorfologinis draustinis apima Šušvės slėnį į pietus nuo Josvainių iki santakos su Nevėžiu. Plotas – 496,2 ha, paskirtis – išsaugoti raiškų upės slėnį su atodangomis. Įdomiausi gamtiniai objektai yra Šušvės moreninio priemolio atodangos. Čia gausu saugomų augalų ir gyvūnų rūšių.
